BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Matta Lituana


Matta Lituana - pažodžiui - išprotėjusi lietuvė. Mano ir Carlo santykiuose - komplimentas :) Jis net pusantrų metų sūnėną Luca išmokė sakyti “zia (teta) matta” :) Vakar turėjom mielą nuotykį, po kurio Carlo pasakė - tu esi vienintelė iš mano pažįstamų merginų, kuri gali padaryti tokią nesąmonę, ir dėl to aš tave dar labiau myliu :)

Vakar buvo žiauriai karšta diena (beje šiandien rytas beveik lietuviškas - dangus pilkas, truputį lijo, gana tamsu… nors kambary su pilnai atidarytais langais turim +26 laipsnius). Vakar buvo +37 apie 18ą valandą. Turiu pripažint, kad net tokiai karščio mėgėjai kaip aš tai truputį “troppo” (per daug). Apžiūrėję eilinę sodo prekių parduotuvę (vis ieškom kėdžių balkonui…), važiavom prie kalnų upelio. Atsigaivinti. Gražu, ar ne?

Užlipom tiek kiek leido mano visai ne kalnams pritaikytos basankės… Tada įlipom pabraidyti… O tada mano galvelę nušvietė geniali mintis - sakau, grįžtam iki mašinos upeliu… Pradžioj buvo labai labai smagu, po to kojos truputį sumedėjo nuo ledinio vandens, bet po gero pusvalandžio kažkaip dasikapstėm iki tos mašinos :) Kelis kartus buvo kilusi pagunda išlipt anksčiau, bet ne ne ne, jei jau mes ką sumąstom, tai niekas mūsų nesustabdys. :)

Vakare po lietuviškos vakarienės iš to ką turėjom (dešrelių su kiaušiniene su svogūnais) ir taurės sangrijos (nu gerai, dviejų) žiūrėjom Pedro Almodovaro filmą “Virpantys kūnai” (live flesh). Filmas, kaip ir kiti Almodovaro filmai, sukrečiantis, siužeto vingiai nenuspėjami, aktorių vaidyba įkvepianti. Baigėsi vakaras muštynėmis (aš visada prakišu), mano užkutenimu iki negalėjimo kalbėti (jis, blemba, nebijo kutenimo) ir juoku iki ašarų (primena stovyklas vaikystėj ar kai nakvodavau su draugėm - kai tiek įsijuoki, kad nebegali nei nustoti, nei užmigt, nei žinai iš ko juokiesi :) )

Dar vieną nuotykį norėjau papasakot. Prieš keletą dienų Carlo sesuo Francesca su visa šeima išvažiavo į vyro gimtinę, pietų Italiją, prie jūros. Sekančią dieną ji paskambino dieną namo, tiesiog pašnekėt su manim :) Pradžioj galvojau, kad ieško Carlo, bet ne, sako, žinau gi, kad Carlo darbe, norėjau pašnekėt su tavim. tokiu gražiu itališku - anglišku miksu pasikalbėjom (ji anglų literatūros dėstytoja, todėl puikiai kalba angliškai). Vėliau Carlo pasakoja tai tėvams - maždaug, kaip fainai, specialiai paskambino pasikalbėt, net žinodama, kad ji namie viena… Mamai matyt užsifiksavo. Vakar popiet truputį pamiegojusi (ak, ar nesakiau jums kad visą šią savaitę miegu pietų? :) ) pabudau nuo skambučio į namų telefoną. Žiūriu, parašyta ant ekrano “M & P Casa”, ką iššifruoju kaip mamos ir tėtės namai. Nekeliu. Bijau. :) Nutyla. Už trijų minučių vėl skambina. Nusprendžiu, kad pirmiau galėjau miegoti, o dabar kaip tik vonioj. Nekeliu. Nutyla. Už dar dešimties minučių, vėl. Nebesugalvoju, kodėl galėčiau nekelti, pakeliu. Carlo mama. Super lėtai ir aiškiai ar-ti-ku-liuo-da-ma itališkai sako “Labas. Aš tau skambinu, kad tu italų kalbą galėtum pasipraktikuoti. Dabar tu manęs klausk ko nors, o aš tau atsakysiu.” Šitaip pagauta vos nenugriuvau, o smegenys tuščios. Sakau “eeeee….. oooo…. mmmmm…. ooookeeeyyy…. mmmm….a…..” - taip mykiau gana ilgai :) po to kažkaip itališkai išmykiau, kad nežinau ko paklausti. Taip nevykusiai prasidėjo mūsų pokalbis, bet po to visai neblogai išsirutuliojo, 15 minučių prabendravom apie šį bei tą :) Nors čia juokas. Su Carlo aš trigubai daugiau žodžių itališkų atsimenu, negu su jo mama. Tiesiog tokia kvaila panika pagauna….

Šiandien, jei oras nesikeis, laukia IKEA. Carlo grįš pusę dviejų iš darbo ir jau nebeis, tai pavalgysim, pailsėsim ir važiuosim. O gal kinas. O gal į kalnus jei oras pasitaisys, ar prie ežero. Bet sakė valgysim šįvakar FUORI (pažodžiuj - lauke :) t.y. ne namie..)

ech, o ryt savaitgalis! Nors aš ir atostogauju, bet iš solidarumo keliuosi drauge su savo brangiuoju, suruošiu pusryčius ir tt. rytoj nieks mūsų namie nesikels :) miegosim, kiek miegosis. Valio :)

Gero oro visiems, gražaus savaitgalio.

Saluti!

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą