BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Emigracija

2009-11-04 parašė evely

Sveiki, bičiuliai.

Neapsikentusi lėtų apsukų čia, išsikrausčiau ir nuo šiandien mano įspūdžiai gyvena čia: http://evelina-italijoje.blogspot.com/

Čia paliksim archyvą :)

iki!

Rodyk draugams

Whatever works…

2009-11-03 parašė evely

Blogas.lt kraunasi ant tiek lėtai, kad kol užsikrauna paveikslėlis, bėgu pamaišyti troškinio. Velnias, troškinys tai svyla prie dugno - ir žinau kodėl. Puodas netinkamas. Viskas, daugiau nebegalima, aš pernelyg išranki - artimiausias troškintuvas 30 eurų ribose taps mano :)

Bet ką mes čia apie buitį. Po vakar lietaus ir pilko dangaus, šiandien atitraukusi užuolaidas pamačiau žydrą žydrutėlį dangų ir saulės nutviekstus kalnus. Ruduo pas mus gražus :) Vakar oras buvo toks, kad norėjosi sėdėt namie į adijaliuką įsisupus ir gerti žolelių arbatą iš Alių vienkiemio. Bet mes buvom iš anksto suplanavę keliauti į Monzą - miestą, kuris yra tik 14km nuo Milano, ir apie 40 km nuo čia - su tikslu pažiūrėti naujausią Woody Alleno darbą originalo kalba (viename Monzos kino teatrų kiekvieną pirmadienį rodo filmus originalo kalba). Taigi, nepasidavėm ir nuvažiavom. Ir buvo verta :)

Po „Viki. Kristina. Barselona” (kurį, beje, su Carlo žiūrėjom Madride) Carlo nelabai norėjo į Woodžio filmą :) Nepatiko jam. Man gal patiko truputį labiau, bet, sakykim, nieko labai išskirtinio. Taigi be perstojo pliaupiant lietui, visiškoje tamsoje, išsiruošėme į Monzą tik dėl to, kad Carlo mane labai myli :) bet buvom maloniai nustebinti - filmas iš tiesų labai labai. Labai koks? Frančeska, kalbėdama apie Woody Alleno kūrybą paminėjo itališką žodį „frizzante” - pažodžiui, putojantis :) Sakykim, lengvas kaip šampano purslai, tuo pačiu kabinantis amžinas, neišsenkančias ir svarbias temas. Daug vietos juokui, truputį vietos egzistencializmui, ir galiausiai išvada - „whatever works…”

Beje, apie pavadinimo vertimą. Lietuviškai filmas vadinasi „Kad ir kas benutiktų”. Itališkai - „Basta che funzioni” (Pakanka egzistuoti). Manau, kad abu pavadinimai klaidinantys. Whatever works - daryk bet ką, kas tik tau atneša rezultatą. Kas veikia. Kas padeda tau gyventi.

Beje, Monza irgi labai gražus miestas. Sako, Lombardijoj trečias po Milano ir Brescia. Fotiko neturėjom, ir buvo tamsu, tai grįšim kada kokią dieną. Čia vaizdukas katedros iš interneto, man padarė labai didelį įspūdį, gal dėl to, kad nesitikėjau :)

Šimtas šypsenų - lekiu grandyti troškinio nuo puodo dugno.

Rodyk draugams

Pavėluotas įrašas apie pirmus kartus.

2009-11-03 parašė evely

Kadangi dėl nežinomų priežasčių blogas. lt mano namuose yra nerealiai sulėtėjęs, ir kadangi vakar turėjau labairibotą laiko kiekį, surašiau visą savaitgalinę ataskaitą į word dokumentą, o kol surašiau, blogas.lt nepasikrovė ir turėjau išbėgt. Taigi- vakarykštis postas, nebeatitinkantis tikrovės. Atitinkantis tikrovę bus kiek vėliau :)

Radusi laisvą pusvalanduką įtemptoje dienotvarkėje (čia visai ne bajeris. Šiandien jau išvaliau visą butą, pagaminau ir suvalgėm pietus, išskalbiau tris skalbykles drabužių, nuvažiavau pas kosmetologę, dabar laukiu vyriškio su planu važiuot į kiną, bet dar tokiu negalutiniu) sėdu atsiskaityt už savaitgalį :) Už lango lyja, šiandien diena bjauri, nors vis dar nešalta. Užtat gera proga pasimaivyti su botais. Brač, kokie jie patogūs ir kaip kelia nuotaiką!:)

Savaitgalis buvo pilnas PIRMŲ KARTŲ. Ną nereikia jau iškart va taip ir galvoti :)
Carlo pirmą kartą kepė sausainius. Aš rodžiau ką kur dėti, o jis minkė, kočiojo ir viską darė :) Po to sausainiais vaišinom kaimynus ir draugus, sako, labai skanūs gavosi:)

Čia truputį pozuoja.


O čia jau natūraliai.


Čia jau pagamintas sausainis:)

Aš visų šventų, vėlinių ar helouvino proga pirmą kartą gyvenime žiūrėjau siaubo filmą. Žiūrėjom „The ring”.

Nu ką aš galiu pasakyt - man visai patiko :) Truputį baisus, bet tik truputį. Turbūt būna ir baisesnių, ar ne? :)

Sekmadienį pirmą kartą gyvenime ragavau raclette - toks šveicariškas dalykas. Kiek pažiūrėjau internete, yra visokių receptų, esmė - kad yra lydytas sūris. Ir turbūt dar tas specialus elektrinis grilis, kuris atrodo maždaug taip:

Apačioje kiekvienas dedasi į tą „šiupeliuką” specialaus sūrio, ir dedą į apatinį griliaus „stalčiuką”, ten jis maloniai kaista ir lydosi. Ant griliaus viršaus mūsų atveju buvo pavirtos bulvės ir šparaginės pupelės. Kai sūris išsilydo, dediesi į lėkštę paskrudusių bulvių, ir pili ant jo ta lydytą sūrį. Dar galima prisibarstyti visokių prieskonių. Smagu ir skanu ir sotu. Ir kompanija smagi buvo. Va čia vyriška kompanijos pusė:

Iš kairės į dešinę - namų šeimininkai didelis Giovanni ir mažas Carlo, Mario (Carlo sesers Frančeskos vyras), mažasis Carlo sūnėnas Luka ir - su žirafa ant galvos - maniškis :)

O taip vat atrodėm mes. Pilko vilko nebijau :)

Dar vienas pirmas kartas - pirmą kartą per šituos tris mėnesius, kiek esu čia, šeštadienį ir sekmadienį truputį pamuzikavome. Mūsų repertuare jau keturios dainos, trys Carlo ir viena koveris - Bitlų „ticket to ride” :) Gal, jei aplinkybės bus palankios, kas žino, ant kalėdų ir visą koncertuką suruošim.

Dar penktadienio vakarą pirmą kartą sumontavom ir pasinaudojom bagažine dviračiams. Bepročiai mes, bepročiai - sutemus lauke knebinėjomės valandą laiko kol viską susukinėjom :) Dieną perpus greičiau būtume padarę… Iš Carlo tėvų parsivežėm Carlo dviratį, žiaurią fainą, raudoną, plonytėm padangom, tokį visą retro (pirktas prieš daugiau kaip 20 metų :) ), šią savaitę vešim kad jį visą sutvarkytų, nes juo keliolika metų nieks nevažinėjo :)

Kai kuriuos dalykus savaitgalį darėme ne pirmą kartą :) Pavyzdžiuj, vakrieniavom su Carlo draugu Marco mūsų mylimoj picerijoj St. Gennaro šeštadienio vakarą. Pavyzdžiuj, vėl maitinom gulbes ir antis (šįsyk prisijungė ir žuvėdros, kurios yra žiaurios plėšikės ir lipa antims ant galvų). Inga sako, kad Italijoj negalima, bet mes vaidinsim kad nežinom :)

Sekmadienį žiūrėjom filmą - aš jau buvau jį mačiusi, bet norėjau parodyti Carlo - „P.S. I love you”.

Carlo sako, giliai kapsto, gal net truputį per giliai, nes kai pradedi mąstyti, kas būtų, jeigu būtų… Bet užtat kaip gražu po tokių filmų - mus abu emocijos užplūsta, tai po to tokie geri viens kitam būnam… :)

Tai va taip ir gyvenam. Policijos nuovada (serialas kurį verčiu) paliktas verkia, bet aš dar prie jo sugrįšiu!!!!!:)

O, dar paskutinis bajeriukas… Kažkurią dieną virėmės pietums šviežių „koldūnų” su rikota ir citrina. Baisiai skanūs. Netyčia puode liko vienas. Carlo tvarkė indus, ir išpylinėdamas vandenį rado. Sako „gal nori?”. Nu jo, sakau :) Jis - tai gal paliksiu, gal naktį užsinorėsi… Pasijuokiau. Už keletos valandų užeinu į miegamąjį ir matau:

Ant mano spintutės prie lovos gražiai lėkštutėje padėtas guli apdžiūvęs koldūnas.

„Pagalvojau, gal tu naktį išalksi…”

Iš juoko vos neplyšo žandikaulis.:)

Ciao:)

Rodyk draugams

Nieko naujo :)

2009-10-30 parašė evely

Mama, man viskas gerai :) Nerašau blogo, nes nieko nespėju :)

Užtat per tą laiką kai nerašiau:

*aplankiau Carlo sesę Frančeską (pratinuosi prie mažylio, arba mažylis prie manęs, kad galėčiau truputį padėti jai su priežiūra),

*vėl pasivažinėjau rolikais viena (trasa įveikta per  25 minutes, absoliutus rekordas, nors man neatrodė, kad važiuoju greitai),

*iškepiau tą baisųjį jautį :) Prisiskaičiau visko ir dabar žinau, kad jei nori kept ant kept ant keptuvės, nu tipo steiką, tai reik labai trumpai ir ant žiauriai karštos keptuvės, kad sultys nepradėtų bėgt. Gavosi labai skaniai. Tiesa, iš vakaro mamos patarimu pamarinavau. Kitąsyk reiks bandyt nemarinuotą :)

*Pabaigiau versti, sutikrinau ir išsiunčiau tris “policijos nuovados” serijas. Turiu dar 9 :)

*Pažiūrėjom visas savo mėgstamas laidas per TV, pasivaikščiojom po senamiestį.

Dabar manęs laukia trys dideli maišai lyginimo. Na šiandien gal vieną įveiksiu, ar pusę, bet viskas, vertimai į šoną, namai laukia mano rankų!!!! :) Savaitgalis nusimato mielas - šiandien norim sutvarkyt milijoną reikalų (tame tarpe įteisinti mano nelegalų statusą, nes pasirodo, ilgiau nei 8 dienas būnant Italijoje reikia prisistatyti į policiją……), kad rytoj galėtume kept sausainius (kartu :) ) kaimynams (nes labai geri :) ), eit šert gulbių (kurių Italijoj sako šert negalima) ir dar ką nors smagaus veikt. O sekmadienį keliausim pas Elizą ir Džiovanni (čia tie kur bobelinę gėrė su mumis :) ) pietų.

Smagaus savaitgalio, siunčiu truputį šviesos ir šilumos visiems.

Rodyk draugams

Priekabiavimai gatvėj, naminė piadina ir jautis, kurį reikia griebti už ragų.

2009-10-28 parašė evely

Pas mus vis dar šilta ir beveik šviesu, tik dangus nebe žydras, o kažkoks baltas - rūkas ar koks ten biesas, bet saulė per jį prasimuša. vaizdas įdomus :)

Vakar popiet nusprendžiau pasivaikštinėti palei ežerą ir senamiesčiu. Apsirengiau truputį gražiai, ilgaauliai aukštakulniai, ryškios pėdkelnės, neilgas sijonas. Nu brač, pradžioj buvo smagu kai kavos kvietė ir “bellissima” vadino, bet kai pro mašinos langelį į kojas vėpsodamas vairuotojas WOW sakė, pasidarė nejauku. Vakare specialiai užsidėjau tuos pačius batus, viską taip pat - Carlo sako, neagresyviai atrodau, bet dėmesį atkreipiu. Gerąja prasme. Nu nežinau. Viena vertus, smagu - Lietuvoj manęs gatvėj gyvenime niekas nėra užkalbinęs - tsakant, standartų neatitinku :) Kita vertus, galvoju, kad gal kitąsyk eidama pasivaikščioti viena rengsiuos kukliau, o tuos apdarus paliksiu pasivaikščiojimams su savo vyriškiu :) Tegu žiūri ir pavydi :)

Šiaip popietė smagi. Darausi priklausoma nuo centrinės aikštės kavinių ir jų kapučino - vakar pasiėmiau “Laimą” ir gurkšnodama kapučiną skaičiau apie naują Tatjanos Rinkevičienės meilę. Ak, ji, beje, kažkada buvo mano choro vadovė. Prieš maždaug šimtą metų.

Vakar su Carlo kepėm patys piadiną - nu, kažkada rašiau, tokis blynas, į kurį po to dedam sūrio, kumpio ir kitų džiaugsmų. Kol prisiruošėm, buvo jau aštuonios, o kai jau rengėmės pradėt, pamatėm, kad recepte yra soda, kurios neturim. Ta proga buvo aplankyti kaimynai, sodos gavom :) Piadina gavosi neblogai - pirma buvo žiauriai neapvali ir kreiva, kitos jau geriau :) Skaniau, negu pirktinė iš supermarketo, pašildyta. Šiaip kažkokia svaigi nuotaika vakar buvo. Nu nerealiai smagu yra vėlų vakarą grojant Jamiroquai mažulytėje virtuvėje trintis užpakaliais su vyriškiu, kai jis kepa piadiną, o aš kočioju tešlą sekančiai. Ir kartais pašokti ir daug maivytis ir juoktis, o po to pamiršus kalorijas, kilogramus ir kas galima ir kas ne, devintą valandą pavalgyti sočią vakarienę, o po jos dar kepti kaštonus, ir duoti pačius geriausius iš savo dubenėlio jam (nes jis visada geriausius iš savo dubenėlio duoda man), ir gerti raudoną vyną, ir juoktis, juoktis, juoktis…. Yra smagu. :)

Šiandien bandysiu kepti tą jautį, blin. Bijau. Pamarinavau, bet po daug visokio skaitymo internete nusprendžiau kepti ant keptuvės. Labai karštos, labai trumpai. Žiūrėsiu, kas čia bus. Jaučiu reik atsarginį variantą turėt? Aj, turiu pastos (koldūnų) su ožkos sūriu, tai jei ką - šešios minutės, ir bus gatava :)

O vakare ateis Carlo draugas Davide, ir kepsim picą, ir gersim alaus, ir valgysim kaštonų. Turbūt bus smagu :)

Žiupsnis saulės Lietuvos link.

Rodyk draugams

Risotto alle pere e taleggio ir kiti pasiekimai

2009-10-27 parašė evely

Ir vakar, ir šiandien blogas.lt strigo. Kai tik netingėsiu, kraustysiuos į bloggspot :) O kol kas labai greitai, nes didžiąją ryto dalį praleidau ieškodama ką daryti su dideliu jautienos gabalu, kurį nupirkom, nes Carlo labai norėjo. Dabar jama panika, kad man jo paruošti nepavyks. Turit idėjų? :) Nu ten tipo toks a la steikas, bet aš jį buvau užšaldžiusi, tai anot interneto šaltinių, steikas nebeišeis. Bet gal kas nros orkaitėj…?

Tęsiant kulinarijos temą, aš savim didžiuojuos dėl pasiekimų risotto srityje :) Su risotto jau jaučiuosi laisvai, nebesinervuoju, kad nesigaus, ir ramiai eksperimentuoju :) Vakar dariau risotto su kriaušėm ir taleggio sūriu - niam niam niam. Principas labai paprastas, jei kas norėsit pabandyt… Tiesa, spėju, kad taleggio Vilniuj negausit, bet manau su kokiu kitu smirdinčiu minkštu sūriu irgi turi gerai gautis (pvz, gorgonzola). Taigi

1. Jamam svogūna, supjaustom smulkiai, dedam į įkaitintą aliejų ir pakepinam truputį, įprastai. Tiesa, imkit arba didelę keptuvę, arba puodą žemais kraštais. Čia toks daiktas vadinamas “risotiera”.

2. Šitoj vietoj dedam pjaustytą kriaušę. Aš dėjau vieną, ir buvo biški mažai. :) Kitąsyk dėčiau daugiau.

3. Truputį pakepinus, dedam ryžius. Ryžiai rizotui (lietuviškai daugiaryžiui) naudojami apvalūs, vadinasi arborio, yra ir Lietuvoj pirkt pilna :) Porcijai, sako, apie 70g sausų

4. Kai ryžiai apsivelia aliejum, po keletos minučių, pilam stiklinę vyno, pamaišom.

5. Kai vynas išgaruoja, pilam daržovių sultinio samtį, pamaišom. Kai išgaruoja, pilam dar vieną samtį. Sultinys turi būti šiltas, t.y. ant ugnies. Man vienam rizotui sueina 1-1.5 litro sultinio.

6. Kai sultinys į pabaigą, arba maždaug po 20 min, arba iš akies pradedam ragauti. Vieniem patinka “al dente” - t.y. biški kietesni, kitiem minkštesni, skonio reikalas :)

7. Kai jau skanu, išjungiam ugnį ir įdedam truputį sviesto, ir kubeliais pjaustyto minkšto sūrio (aš darau su taleggio, manau turėtų gautis ir su gorgonzola ar pan.), viską maišom, kad sūris ir sviestas išsilydytų. Aš dėjau apie 100g.

Niam niam :) Beje, visos kitos risotto variacijos daromos labai panašiai, pagrindas tas pats. Aš darau dar dažnai su rozmarinu, taip pat su džiovintais baravykais. Esu dariusi su jūros gėrybėm, su vištiena, su šafranu (šitas vadinasi milanietiškas daugiaryžis, arba risotto milanese).

Tiek iš kulinarijos fronto. Nerimas valdo mane dėl to didelio jautienos gabalo, bet turiu bėgt savo policijos nuovados verst, nėr kada nerimaut.

Kalbant apie kitus pasiekimus - vakar viena važinėjausi Bionėje, net ir kalniukus kažkaip (truputį juokingai) įveikiau. Beje, jausmas buvo lb įdomus - išeidama pasiėmiau savo ipoduką mini, kurio šimtas metų nenaudoju, ir kurį kažkada buvau paskolinus Dovilei, o po to muzikos jame ir nepakeičiau. Tai va, Dof, klausiau pure elektronikos, važiavau rolikais ir žiopsojau į žymes, kurias palieka gulbės ir antys plaukdamos ežeru. Jausmas buvo absoliučiai kosminis.

Kitas pasiekimas - vakar nusipirkom bagažinę dviračiams, kažkada bandysim montuot ir vežt Carlo dviratį ant remonto. Viskas po truputį :)

Okiz, lekiu pas savo policininkus (čia aš apie serialą, kurį verčiu iš italų kalbos :) )

Ciao ciao :)

Rodyk draugams

Vila Monastero ir kiti šilto savaitgalio džiaugsmai

2009-10-26 parašė evely

Pas mus sugrįžo šviesa ir šiluma, todėl ir savaitgalis negalėjo būti mažiau, negu tobulas, o šiandien jausmas toks teisingai (pabrėžiu, teisingai) pirmadieninis - kai viską norisi pradėti iš naujo, pradėti sportuoti, bendrauti, domėtis, eiti, daryti, sužinoti, išmokti ir t.t. :) Laipsnių kokių 15, ne vasara, bet dangus žydras be debesėlio, saulė spigina, sėdžiu visus lagus atsidariusi ir ką jūs man :) Negalėjau “nenutraukti” vaizdelio per mano svetainės langą…. Pažiūrėkit, koks dangus!

Toks pats buvo ir šeštadienį, ir sekmadienį. Šeštadienį buvo suplanuotas didysis tvarkymasis (vargšė namų šeimininkė nieko nespėja, tai reik vyro pagalbos :) ), tai biški bijojau, kad tą gražią dieną prarasim, juolab kad savaitgaliais iš lovos išsiridenam aplink vidurdienį… Bet ką ten.  Mes reaktyviniai :) Iki kokių 16 val viską šlavėm plovėm valėm, o tada pasipuošėm, šokom į mašiniuką ir lėkėm. Aš nežinojau, kur, siurprizas :) Nuvežė mane Carlo pagaliau į Villa Monastero, kuri yra pie Varennos. Teritorija labai siaura, palei ežerą ir dar truputį į kalną, bet nesvietiško grožio augalai, takeliai, pati vila, skulptūros, ir, žinoma - panoramos. Prisifotkinom daug, įdedu kelias foto, kurios man gažiausios (atrinkti buvo sunku :) ):

Kai vilą uždarė, mes lėkėm į mūsų mylimą Bionę - mašinoj turėjom visus sportinius atributus. Aišku, pradėjus mašinoj persirenginėt, susivokiau, kad nepasiėmiau kelnių :) Nu tai nuogom leškom (gaila buvo naujų Carlo dovanotų leginsų :) ) su suknele su rolikais variau :) Mūsų senąjį valandinį atstumą dabar įveikiam per 35 minutes, ir Carlo būna visas uždusęs. Į kalniuką įvažiuoti vis dar neišeina :)

Po rolikų nusprendėm, kad tobulam šeštadieniui reikia tobulos pabaigos ir keliavom į super fainą indišką restoraną Masala, kur truputį paišlaidavom :) Bet maistas buvo toks, kur kai valgai biški dejuoji, nes labai skanu :) Ir dar šiaip faina - mes sėdėjom be batų ant pufų tokių ant grindų, tai egzotika :) Va tokie mes visi laimingi ir skanūs:

Sekmadienį vaidinau tobulą namų šeimininkę - laukiau popiet svečių “ant arbatos”, tai iškepiau keturių rūšių sausainius :) (Beata yra naujas atradimas - iš keturių rūšių dvi rūšys buvo iš jos blogo, ir abi buvo įvertintos geriausiai :) Beatos blogas ČIA). Popiet pasiėmėm Carlo dėdę Pino ir važiavom prie ežero (nes diena buvo tikrai nereali) gulbių maitint. Atrakcija nereali - suplaukia minia gulbių ir ančių, pešasi, gaudo maistą net ore ir t.t. :) Va čia jau po maitinimo, su dėde Pino:

Va toks vat savaigtalis. Vakare pavertėm Modestos dovanotą pusryčių lovoje staliuką kortų staliuku ir pliekėm pokerį. Niekaip nei vienas iki galo nelaimim, tęsiasi žaidimas jau nuo Riminio, tikiuosi, kad kada nors ta partija pasibaigs ir kad laimėsiu aš :)

Šiandien tokia graži diena, kad turbūt neatislaikysiu, ir popiet šoksiu ant rolikų. Prieš tai dar turbūt pasimatysiu su Eidana, kuri, vargšiukė, išsisuko koją, tai rolikų kurį laiką jai matyt nebus :(

Geros savaitės!


Rodyk draugams

Nepavykę pyragai ir maskaradas.

2009-10-23 parašė evely

Vis dar truputį urzgiu - vakar blogas.lt vėl strigo ir negalėjau parašyti. Rrrrr… :)

Dar truputį pabūsiu, nu bet jau rimtai galvoju apie kokį blogspot.

Nor tiesą sakant, daug iš šitos savaitės ką pasakoti nėra - oras buvo rudeniškas, lijo (išbandžiau botus! :) ). Trečiadienį buvau turguje ir įsigijau kepuvę kaštonams kepti ir peilį žolelėms smulkint (apie įvairius neįprastus įrankius čia bus atskiras postas kada prie progos :) ), vakar porą valandų praeidau pas Francescą… Vakarais žiūrim teliką (jau minėtos “hienos”, X-faktorius - tipo “Kelias į žvaigždes” ar kažką), vakar žiūrėjom itališką filmą su čia garsia komikų trijule Aldo, Džiovai ir Džiakomo - filmas vadinasi “Paklausk, ar aš laimingas”. Gražus flmas, šiltas, mielas, ir juokingas. Ir suprantu jau daug.

Va čia ta trijulė:

Vieną filmą su jais jau buvau mačiusi - “Trys vyriškiai ir koja”, taigi integruojamės po truputį :)

Šiandien nelyja, kadangi penktadienio proga Carlo grįžta anksčiau, bandysim važiuot pirkt bagažinės dviračiui, norim jo dviratį (nevažinėjo 12 metų :) ) sutvarkyti ir po to važiuot kartu - aš su rolikais, o Carlo su dviračiu…

Kulinarijos fronte stulbinančių naujienų nėra :) Iš eilės nesigavo trys pyragai, dėl ko vakar apsiverkiau :))) Bet Carlo sako - ar pyragai tave, ar tu pyragus???? :))) Aš pyragus! Pirmas kuris nesigavo buvo keksas su vaisiais ir razinom, šiaip žiauriai skanus, bet viršus apdegė. tai apipjaustytą suvalgėm. Antra nesigavo crostata - per daug džemo pridėjau, jis visas sutežo ir gavosi kažkokia nesąmonė :) Su crostata juokinga, nes kepiau jau berods trečią kartą, tai buvau rami kaip blizgė, o va :) O vakar nesigavo monkey kriaušių pyragas. Nu skanus jis, tik biški žalias :) T.y. viršus apkepė, prie krapštuko nieks nelipo, atrodė iškepęs, o vidus pasirodė biški dar žalias. Liūdesys.Ta proga klausimas jei skaito kokių mergaičių - moteryčių, kepančių pyragus ir dar ne fėjų - kur jūs dedat pyragą, kai nelabai gaunasi? :) Aš vis galvoju apie gulbes mūsų ežere, bet kažkaip sumaitinu Carlo. Tik kad man traumuojanti patirtis kas rytą matyt tą savo “šedevrą” visą savaitę…

Užtat vakar vakarienė skaniai gavosi - troškintos orkaitėj vištų blauzdelės su daug daug pomidorų :)

Nuo buities prie būties. Čia šią savaitę mislijau mislijau, ir primislijau, kad atvažiavimas čia buvo mano geriausias kada nors padarytas sprendimas. Ilgą laiką pirmojoje vietoje buvo sprendimas eiti dirbti į “15min” - dabar tas sprendimas nukrito į trečią vietą :) Negaliu pasakyt, kad viskas tobula. Aš dažnai bijau ateities, kartais net dabarties bijau :), nežinau kaip viskas klostysis toliau… bet kai žiūriu į akis savo vyriškiui - nieko nebebijau :) ir negaliu patikėt kad viskas vat taip susiklostė.

Šitoj vietoj turbūt tiktų tas įrašas, kuris neišsisaugojo anadien dėl blogas.lt striginėjimo. Tai bandau atkurt :) Vadinosi jis MASKARADAS :)

“Toks buvo vienintelis, ir tu jį radai” - su ironija dažnai sako Francesca man apie Carlo. O mes juokiamės, kad ta pati frazė pritaikoma ir atvirkščiai. Kad susitiktų du tokie “durniukai” (čia meiliai)…. Kita vertus, su “rimtu” vyru nežinau ar galėčiau gyvent :) Man patinka juoktis. Tokia gudri įžanga gudriai istorijai dar iš mamos vizito. Aną šeštadienį, pirmą mamos viešnagės dieną, nusprenėm nuvažiuot į IKEA pasidairyt. Dairėmės dairėmės… Pakeliu akis vieną momentą - o į mane Carlo akimis žiūri ZUIKIS. :) Pasirodo, Carlo kažkur rado zuikio kaukę, užsidėjo ją ir vaikštinėjo gudriai po parduotuvę. Pasijuokėm, kaukę ant durniaus įsimetėm į vežimuką. Bevaikštant toliau, mama pastebėjo tokio pat tipo kaukę - šunį. Beje, abi kaukės buvo ne savo vietoj - mes taip ir nematėm, kur jos iš tikrųjų buvo padėtos. Įsimetėm ir tą. Mama, aišku, galvojo, kad mes jų nepirksim, tik šiaip įsimetėm. Ai, ir mes patys abejojom. Po to mama išėjo pakvėpuot grynu oru, o mes pabaigėm apžiūrėt prekes ir nuvairavom prie kasos. Aiškiai, nusipirkom.

Vakare, namie, po vakarienės…. Mama sako labanaktis ir eina į savo kambarį. Mes liekam svetainėje pažiūrėt televizoriaus. Po kokių penkių minučių, mama įkiša galvą kažko paklausti ir… dėl juoko priepuolio pamiršta, ko norėjo klausti :) Nes mato fantastišką vaizdą (norėčiau ir aš iš šono pamatyt :) ) - sėdim mes su Carlo ant sofos, rimtais veidais, apsikabinę, žiūrim teliką. Su kaukėm…. :)

Atrodėm maždaug taip:

Va tokie rimti mes žmonės :)

Bučkiai visiems, gero savaitgalio.

Rodyk draugams

Pikta

2009-10-21 parašė evely

Aš esu pikta, labai pikta.

Vakar visą dieną (tikrai, visą dieną, pirmas mėginimas buvo apie 10val. ryto paskutinis - apie 18 val. vakaro) mėginau parašyti blogą. Parašiau. Įmečiau nuotrauką. Bet viskas TAAAAAAAAIP strigo, dingdavo (ir vėl atsirasdavo) tekstas, viskas pakibdavo pusvalandžiui, neatsidarydavo ir t.t.

Šiandien, matau, susitvarkė. Taip pat matau, kad mano postas vakar rašytas, guli juoraščiuose neskelbiamas. Viskas būtų nieko, bet jo ten tik pusė. Todėl supykstu ir šiandien nieko nerašau. Ir aktyviai galvoju apie emigraciją į kitą bloginę erdvę.

Ciao, pas mus jau irgi ruduo…

Rodyk draugams

Po pauzės

2009-10-19 parašė evely

Na va, bandom grįžti į įprastą režimą ir nepamesti blogo rašymo. Kas nebus labai lengva ir paprasta, kadangi šalia “namų šeimininkės” iššūkio, nuo šiandien ant mano pečių gula ir “vertėjos” iššūkis. Pati prisikalbėjau, o dabar jama panika. Jau kokius metelius laisvalaikiu paversdavau vienai televizijai iš anglų. Moka kapeikas, bet užsiėmimas visai smagus. Iš anglų kalbos tai buvo visai niekis - varydavau spausdinimo greičiu :) Kažin kas timptelėjo mane už liežuvio (ar už piršto, nes veiksmas vyko ne gyvai, o emailu) ir pasisiūliau verst iš italų. Na, kai per teliką matau muilo operas, suprantu 99.99% kalbos. Bet aiškiai, gavau serialą apie policiją, ir dar biški dialektu, ir dar ne mano gyvenamo krašto dialektu. Nu bet ką, iššūkiai - Evelinos gyvenimo variklis :) Tai va parašysiu blogą ir kibsiu į darbą. Šiandien be 20 psl išverstų miegoti neisiu :)

Taigi, šeštadienį išlydėjau mamuką namo. Sako, jai patiko, sako, pailsėjo ir atsipalaidavo :) Gerai :) Tai trumpas visų gerų dalykų reziumukas.

1. Aną sekmadienį dar buvo šilta (vis dar buvau apsirengus vasariniais drabužiais, bet jau paskutinįkart šiemet). Keliavom valgyt į kalnus. Po dviejų valandų laisvo stalo paieškos (gražus oras kalnuose patinka ne mums vieniems), aš pagaliau paragavau pizzocheri, apie kurį čia visi svaigo jau seniai.

Patiekalas gardus, lietuviams turėtų patikt - makaronai, bulvės, daržovės ir daug daug sūrio, viskas sumaišytą į tokią košę-makalošę.Carlo sesuo Francesca žadėjo išmokint pagamint.

Vakare lėkėm į Pioną, apie kurią jau rašiau - žavus vienuolynas su romanine bažnytėle ir nepakartojama panorama į ežero pusę. Ten klausėm klasikinės muzikos koncerto. Gražu.

2. Pirmoji ekskursija visos dienos - į Varenna. Nu čia turbūt bus “must” visiems mano svečiams. Važiavom traukiniu, vos 20 min - o jokių parkavimo vargų :) Varenna yra nerealiai gražu. Man net gražiau už Bellagio, į kurį iš Varennos nuplaukėm keltu.

3. Poilsio diena - turgaus lankymas, balkono apsodinimas gėlėmis. Giminės sako, kad dabar mano balkonas gražiausias iš visų. O aš vaikštau ausis sugliaudus, nes visi kaimynai matė, kad gėlių aš nesodinau, o atsivežiau mamą iš Lietuvos, kad pasodintų :)

4. Kelionė į Bergamo. Ten ta pačia proga atlikau testą dėl italų kalbos kursų universitete. Nudžiugino - priskyrė į 4-ą lygį iš 5 (B2). Bet kursų nusprendžiau nelankyt. Kad ir kaip trauktų viduramžiška Bergamo dvasia, paskaičiavus kelionę ir kursų kainą, išeina 600 eurų, nusprendžiau verčiau pabandyt disciplinuotis pati ir mokytis savarankiškai (arba susirast nemokamus kursus bedarbiams vietoj :) ). Iš Bergamo užsikėlėm į St Vigilio. Buvau įsitikinusi, kad ten teritorija mažytė (Carlo sakė dvi gatvės ir restoranas), tai nepabūgau pasirinkti ilgiausio turistiniam žemėlapiuky nurodyto pasivaikščiojimo kelio… Gražu nesvietiškai, tempsiuos Modestą ten tikrai, bet kai ant kojų be sustojimo praleidom dvi su puse valandos, mamos veidas buvo pasikeitęs (truputį netekęs entuziazmo :) ). Užtat miegojom gerai.

5. Penktadienį užsikėlėm į Piani d’Erna - keltuvu pasiekiamą daugiau kaip 1300m aukščio vietą. Mama bijojo keltis keltuvu, bet užsikėlus nesigailėjom. Grožis ir gėris…

Vakarieniavom fantastiškam restoranėlyje “Conventino”, kuriame aš buvau pirmą kartą. Dalyvavo ir Carlo tėvai, sesuo. Dirbau pilnu etatu už vertėją - visi liko sužavėti, kad verčiau greitai, ir tiesiai iš/į italų, be anglų kalbos (beveik). Aš iki šiol nesuprantu, kaip man taip išėjo - jau sekančią dieną nebesigavo :)

6. Išlydėjus mamą, vakare su Carlo ėjome į koncertą, kuris vyko jo darbovietės salėje (nerealiai gražioje ir modernioje). Mocartas, simfoninis orkestras, solo pianistė. Gražu. Gražiausia - kad prieš tai pasivaikščiojom, pamačiau Carlo ir Carlo šefės kabinetus (ir su ilgesiu pasakiau - aš irgi kažkada turėjau darbo stalą!!!… :) ), susipažinau su 8 kolegomis. Ir vaikščiojau iškėlus galvą, nes esu pirma mergina, kurią Carlo atsivedė į darbą :)

7. Vakarykštė diena buvo gausi gerais, bet ramiais įspūdžiais. Mažojo Luca vardadienis (onomastico) - obuolių pyragas, marcipaniniai sausainiai, muskatinis šampanas, daug žaislų ir balionų ir pažintis su Mario giminaite operos dainininke Ia. Vakarinis pasivaikščiojimas palei ežerą ir gulbių šėrimas (mūsų naujas atradimas kur dėti išėjusius iš galiojimo pyragus, duoną ir pan.) ir du filmai - vienas prieš, vienas po. Vienas sunkus, kitas lengvas. :) Vienas - “The Jacket” (Tramdomieji) - su Adrian Brody ir Keira Knightley.

Iš aprašymo galvojau, kad bus dar sunkesnis. Karas, nužudymas, kraujas, psichiatrinė ligoninė, eksperimentiniai vaistai ir eksperimentinis žmonių kišimas į stalčius. Finale pasirodė, kad filmas, nors ir truputį liūdnas, bet apie meilę, apie gerumą ir apie tai, kad gyvenimas nesibaigia kol nesibaigia, ir kad viską gali pakeisti, kol esi gyvas. :) Va tokia intriga. Šiaip mielas, gale nubraukiau ašarą, o Carlo sakė “nu tu ir jautri…” :)

Antras, žiūrėtas vakare buvo visai kitoks - pasakėlė :) Baisiai senas (1990 metų) su jaunučiais Johnny Depp’u ir Winona Ryder - “Edward Scissorhands” arba Edvardas žirkliarankis.

Miela pasaka, pasakiškai švari, pasakiškai estetiška. Su truputėli nostalgiška pabaiga. Filmukas vaikams, bet toks gražus, kad miegot nuėjau su šypsena :)

Ak tiesa, vos nepamiršau. Gi galų galiausiai radau savo svajonių BOTUS :) Tiek džiaugsmo buvo, kad visą vakarą namie pravaikščiojau su jais :) O dabar laukiu lietaus, bet jis kaip tyčia NELYJA. :)

O dabar lekiu. Namų tvarkyt, ar filmo verst, ar pietų ruošt nežinau - bet veikt turiu ką :)

Iki!

Rodyk draugams